Pirmoji pagalba

Neretai atsitinka taip, jog jūsų naminis gyvūnas atsiduria pavojingoje situacijoje ar susižeidžia. O ar jūs žinote kaip suteikti jam pirmąją pagalbą?

Nelaimingo atsitikimo atveju:
uoga

  • Pirmiausia pasirūpinkite, kad Jūs ir aplinkiniai būtumėte saugūs.
    Išlikite ramūs ir, prieš imdamiesi kokių nors veiksmų, įvertinkite situaciją. Sužeisti gyvūnai būna išsigandę, jiems skauda, todėl jie gali mėginti įkąsti bet kam, kas juos liečia.
  • Bet kokioje situacijoje pirmiausia skambinkite mums, visada patarsime, kokių veiksmų galite imtis.
  • Jeigu šuo gali įkąsti, uždėkite antsnukį arba aplink jo nosį apvyniokite juostelę ir suriškite ją už ausų, išskyrus atvejus, kai šuniui sunku kvėpuoti. Mažus šuniukus galima suvaldyti aplink galvą aprišus storą rankšluostį.
  • Jokiais atvejais neduokite šuniui žmonėms skirtų vaistų, dauguma labiau pakenks, nei duos naudos. Neduokite nei ėsti, nei gerti, nes gali prireikti anestezijos.
  • Veždami gyvūną į kliniką, vairuokite atsargiai.
  • Jeigu Jums įkando, apsilankykite pas gydytoją.

Ar tai skubus atvejis?

Kartais ne darbo valandomis sudėtinga nustatyti, ar reikalinga skubi pagalba. Visada galite skambinti ir klausti patarimo.

Mums turėtumėte paskambinti tais atvejais, kai:

  • gyvūnas atrodo silpnas, nenori keltis arba yra vangus ir prislėgtas;
  • jam sunku kvėpuoti arba jis kvėpuoja skleisdamas garsus ar dažnai, taip pat jeigu nepertraukiamai kosi ir tai jam sukelia kančių;
  • jis keliskart vėmė, ypač kai tai jaunas arba senas gyvūnas; viduriavimas mažiau pavojingas, išskyrus atvejus, kai yra labai smarkus, su krauju arba kai gyvūnas yra silpnas ar blogai jaučiasi; duokite jam ėsti šiek tiek prėsko maisto (virtos vištienos arba baltų žuvų) ir apsilankykite pas veterinarą, jeigu viduriavimas trunka ilgiau nei dieną.
  • atrodo, kad šuniui labai skauda ar jis jaučia diskomfortą;
  • gyvūnas bando šlapintis ar tuštintis, bet negali to padaryti; kartais užsikemša šlapimo pūslė, ypač vyriškos lyties šunims, dėl ko, nesuteikus skubios pagalbos, gali ištikti mirtis;
  • staiga kilo pusiausvyros sutrikimų;
  • šuniukus maitinanti kalytė yra sunerimusi, be perstojo purtosi ar kratosi – gali būti eklampsija, kurią reikia skubiai gydyti.

Avarijos kelyje

Prevencija geriau už gydymą. Net ir paklusnus šuo visur nuo netoliese vykstančio eismo (įskaitant ir lėtai judančias transporto priemones) turi būti laikomas už pavadėlio. Neatlaisvinkite antkaklio tiek, kad šuo galėtų išsilaisvinti.

Nutikus blogiausiam, saugokitės kitų automobilių. Artindamiesi prie šuns, švelniai kalbinkite jį. Judėkite lėtai ir nedarykite staigių judesių. Jeigu įmanoma, užsekite pavadėlį ir, kai tai reikalinga, antsnukį prieš imdamiesi kitų veiksmų. Jeigu šuo gali paeiti, nuveskite pas veterinarą, net jeigu atrodo, jog jam neskauda. Gali būti vidinių traumų, kurios ne visada aiškiai matomos iš karto.

Jeigu šuo nepaeina, mažus šuniukus galima pakelti vieną ranką pakišus po krūtine priekyje, o kitą po užpakaline dalimi. Didesniam šuniui iš palto ar antklodės pagaminkite improvizuotus neštuvus. Jeigu šuo paralyžiuotas, galimai pažeistas stuburas. Pamėginkite rasti kokį nors kietą daiktą, pavyzdžiui lentą. Švelniai užstumkite gyvūną ant jos, jeigu tai įmanoma. Užklokite antklode, kad sumažintumėte šilumos netekimą.

Kraujavimas

Nuraminkite šunį. Apriškite tvirtu tvarsčiu. Naudokite rankšluostį ar kokį nors drabužį, jeigu reikalinga. Jeigu kraujas persisunkė, apvyniokite dar vienu tvirtu sluoksniu. Varžtį naudokite tik tais atvejais, kai kitos priemonės neveiksmingos. Ant vietų, kurių negalima sutvarstyti, tvirtai prispauskite tamponą ir laikykite ant žaizdos. Nedelsdami vykite į mūsų kliniką.

Jei turite tvarsčių, nelipnų tvarstį uždėkite ant žaizdos ir apdėkite jį tamponais arba medvilniniais tvarsčiais. Tada uždėkite sluoksnį vatos ir vėl medvilninių tvarsčių. Medicinine juostele juos priklijuokite prie kailio, o visus tvarsčius apsukite lipniu tvarsčiu ar pleistru. Neklijuokite pleistro prie šuns kailio. Tvarstant galūnes reikia sutvarstyti ir pėdas, nes jos gali sutinti. Nepalikite tvarsčio ilgiau nei 24 val.

Kaulų lūžiai

Pasirūpinkite smarkiu kraujavimu, tačiau nedėkite įtvaro, nes tai skausminga ir per odą gali išlįsti kaulas. Pas veterinarą vežamą gyvūną laikykite tvirtai, kad nejudėtų. Mažesnius šuniukus galima įdėti į dėžę.

Nudegimai ir nušutimai

Juos bent penkias minutes pakiškite po šaltu vandeniu. Paskui susisiekite su veterinaru. Netepkite jokiais tepalais ar kremais. Tačiau tais atvejais, kai pas veterinarą vyksite ne iš karto, ant šios vietos galite uždėti druskos tirpale pamirkytą tvarstį. Gyvūną laikykite šiltai.


Apsinuodijimas

Pabandykite surasti prarytos medžiagos pakuotę ir turėkite ją su savimi, kai skambinate veterinarui. Jeigu įtariate, kad šuo kramtė augalą, pasistenkite nustatyti, koks tai augalas. Nedelsdami iškvieskite veterinarą. Dirbtinai neverskite šuns vemti, išskyrus atvejus, kai veterinaras nurodo tai daryti.

Ištinęs pilvas

Jeigu tai nutiko staiga, reaguokite rimtai, ypač jeigu šuns veislei būdinga gili krūtinės ląsta, pvz., bokseriams ar mastifams. Šuo gali springti, seilėtis ar bandyti vemti. Tai reiškia, kad gali būti gyvybei pavojingas skrandžio užsisukimas. Tuoj pat skambinkite į mūsų kliniką, nedelskite.

Gerklėje įstrigęs kamuoliukas

Skubiai vykite pas veterinarą. Arba, jei galite, išstumkite kamuoliuką iš išorės per gerklę ar kaklą.

Jei mėlynuoja dantenos ar liežuvis arba šuo nualpo, mėginkite veikti patys. Jums prireiks pagalbos. Vienas asmuo laiko pražiodytus nasrus, o kitas bando pasiekti viduje esantį kamuoliuką. Atsargiai, kad neįkąstų. Jeigu kamuoliuko ištraukti negalima, paguldykite gyvūną ant šono. Staigiai ir tvirtai spustelėkite pilvą (iškart žemiau apatinio šonkaulio) žemyn. Nasrus laikantis asmuo turi būti pasiruošęs pagriebti kamuoliuką, kai tik šis pasirodys.

Kailio užkratas

Jeigu ant kailio ar letenų pateko kokių nors medžiagų, pavyzdžiui, dažų ar dervos, neleiskite šuniui laižyti, nes jos gali būti toksiškos. Jei turite, naudokite pooperacinį gaubtą (galima gauti iš veterinaro). Taip pat galite nukirpti nedidelius pažeisto kailio plotelius. Jokiais būdais nenaudokite terpentino ar dažų valiklių. Tam tikrais atvejais dažus ar kitas medžiagas galite pašalinti išmaudę šunį su indų plovikliu arba rankoms skirtu valikliu. Tačiau jeigu pažeistas didelis plotas, vykite pas veterinarą.

Šilumos smūgis

Jeigu šiltą ar karštą dieną šuo sunkiai šnopuoja, kenčia, ypač jeigu tai šuo trumpu snukiu (pvz., bokseris), jis turi antsvorio arba neseniai žaidė ar sportavo, pasvarstykite, ar tai – ne šilumos smūgis! Šunį laikykite vėsioje vietoje, geriausia esant skersvėjui. Sušlapinkite kailį drungnu vandeniu (šaltas vanduo sutraukia odos kraujagysles ir sulėtina šilumos atidavimo procesą) ir skambinkite veterinarui. Galite duoti šiek tiek vandens.

Traukuliai

Jeigu šunį ištiko traukuliai, nemėginkite jo laikyti ar nuraminti, nes taip traukuliai dar labiau stimuliuojami, dėl to priepuolis gali trukti ilgiau. Pritemdykite kambarį ir pritildykite garsus.

Nuo šuns patraukite daiktus, ypač elektrinius, kad nesusižeistų. Baldus apdėkite pagalvėlėmis. Skambinkite veterinarui.

Peštynės

Jei po peštynių šuo atrodo sukrėstas, vangus ar prislėgtas, kvieskite veterinarą. Kitais atvejais apžiūrėkite žaizdą. Durtinės žaizdos galvoje ar kūne reiškia, kad turite tuoj pat pasikonsultuoti su veterinaru. Galūnių traumos ne visada reikalauja skubaus gydymo, išskyrus atvejus, kai yra sunkios ir labai skausmingos. Vis dėlto nuveskite šunį pas veterinarą per 24 val., nes gali reikėti antibiotikų.

Akių traumos

Jeigu akis iškritusi iš akiduobės, uždėkite drėgną tvarstį, neleiskite trinti ar kasytis akies ir kvieskite veterinarą. Į akį patekus chemikalų, keliskart ją išplaukite vandeniu (geriausia naudodami akių lašų buteliuką) ir kvieskite veterinarą.

Skendimas

Niekada nerizikuokite savo saugumu bandydami gelbėti šunį.

Iš nasrų ir nosies išvalykite pašalines medžiagas. Šunį laikykite žemyn galva už užpakalinių kojų, kol išbėgs vanduo. Jeigu jis nustoja kvėpuoti, atlikite gaivinimą. Net jeigu rodos, kad gyvūnas atsigavo, bet kokiu atveju apsilankykite pas veterinarą, nes dažnai kyla komplikacijų.

Elektros šokas

Jeigu tai įvyko dėl aukštosios įtampos elektros srovės (neskirtos namams, pvz., dėl elektros perdavimo linijų), nesiartinkite. Praneškite policijai.

Namuose pirmiausia išjunkite elektrą. Jeigu to neįmanoma padaryti, galite, naudodami sausą nemetalinį daiktą, pavyzdžiui, šluotos kotą, nustumti šunį nuo elektros šaltinio. Nutrūkus kvėpavimui, atlikite gaivinimą. Nedelsdami iškvieskite veterinarą.

Įgėlimai

Ištraukite geluonį paėmę žemiau nuodų maišelio, tada pažeistą vietą nuplaukite vandeniu arba, jeigu turite, geriamosios sodos tirpalu. Ledo kompresas padės nuraminti pažeistą vietą. Jeigu įgėlimas burnoje ar gerklėje, praneškite veterinarui, nes gali sutinti ir trukdyti kvėpuoti.

Gaivinimas

  • Paguldykite gyvūną ant šono.
  • Įsitikinkite, ar jis tikrai nustojo kvėpuoti (prie šnervių pridėkite kailio kuokštelį).
  • Praverkite nasrus, liežuvį patraukite į save ir patikrinkite, ar nėra kokių nors svetimkūnių, pavyzdžiui, kraujo. Atsargiai, kad, traukiant kokias nors medžiagas, šuo neįkąstų.
  • Jeigu jis nepradeda kvėpuoti, ištempkite galvą (nosis nukreipta į priekį). Nasrus laikykite sučiauptus ir darykite įpūtimus į nosį apie 20 kartų per minutę. Jeigu neužčiuopiate širdies ritmo, kas sekundę spauskite krūtinę kiek žemiau priekinių kojų. Padarykite du įpūtimus į nosį kas 15 krūtinės paspaudimų. Jeigu nepavyko atgaivinti per tris minutes, vargu ar pavyks iš viso.

Pirmosios pagalbos vaistinėlėje turėtumėte turėti:

  • tvarsčių – ritinėlį lipnaus ar fiksuojamojo tvarsčio (5 cm pločio);
  • tinklelinių tvarsčių (2,5 cm pločio);
  • šiek tiek nelipnių gerai sugeriančių tvarsčių (5 cm x 5 cm) atviroms žaizdoms uždengti;
  • lipnios medicininės juostelės;
  • dėžutę vatos;
  • dėžutę sterilios absorbuojančios marlės;
  • bukas žirkles, geriausia lenktas;
  • storą rankšluostį;
  • pooperacinį gaubtą.

Jei turite klausimų, kreipkites žemiaus nurodytais kontaktais arba aplankykite mus.